Zojos Fiodorovos mirtis

     Ši istorija įvyko buvusios Sovietų Sąjungos laikais ir iki šiol tebėra gana paslaptinga - žmogžudystė iki šiol neišaiškinta. Ir kaip pasakė tyręs šią bylą tardytojas, "žudikai neatskleisti, jų tapatybių ir neatskleis". Turime reikalų su specialiųjų tarnybų darbu - Sovietų Sąjungoje tai buvo KGB. Niekur ši tarnyba nedingo, tik persivadino ir "išsifiltravo", jos vadai valdo šiandieninę Rusiją, o jos darbuotojai (esami ir "buvę") tebesilanko tarnybiniais reikalais arba gyvena Lietuvoje... Kartais tenka pamatyti "buvusiųjų" veiklos pėdsakų, bet pas mus laisvai jaustis jie jau nebegali, dėka kitų, lietuviškų specialiųjų tarnybų :) Nematomo fronto kariai tebekovoja paslapčia, piešia miestuose "Z" raides, pila dažus ant paminklų SSSR priešams, o kartais taiko seną praktiką savų sąskaitų suvedimui. Specialiųjų tarnybų metodai - plati tema, šiame įraše apsistosiu ties gana "mielu" veiklos metodu - vadinamaisiais "medaus spąstais". Priežastis kodėl apie šį metodą kalbėsiu - Zoja Fiodorova veiklą spectarnyboje pradėjo nuo to. "Medaus spąstų" esmė paprasta - Jūs susipažįstate su žavia dama, bendraujate, ir visiškai neįtariate, kad bendraujate su spectarnybos žmogumi, kuris renka reikalingą informaciją ir ruošia dirvą provokacijai, verbavimui arba dar kam nors... 

    1981 metai... Brėžnevinė Sovietų Sąjunga, Maskvos miestas, Kutuzovo prospektas. Gruodžio mėnuo, žiema. Kutuzovo prospekto rajonas - previlegijuotųjų žmonių gyvenamoji vieta. Nemažai Kremliuje reziduojančių žmonių čia turi butus. Saugumas padidintas, gyvenimas - kaip po padidinamuoju stiklu, gatvėse daug saugumiečių, milicijos darbuotojų ir šiaip smalsių piliečių :) Bet pasirodo, kad to per maža - savo bute randama nužudyta aktorė Zoja Fiodorova. Žudikas iššovė vienintelį šūvį į pakaušį, kuris buvo mirtinas. Liko šovinio tūtelė, kulka , pramušusi kaukolę, nukrito kambaryje. Nustatyta kad ji paleista iš pistoleto "Sauer 38" 7,65mm kalibro. Tai beveik ir viskas, kas tapo žinoma. Nors byla buvo TSKP CK Politbiuro kontroliuojama, rezultatų tyrimas nepasiekė, bylą perėmė KGB ir ... įslaptino. Tokioje būklėje byla yra iki šių dienų. Tik SSSR laikais informacijos apie šią bylą buvo minimaliai, šiuo metu informacijos žymiai daugiau, tik atrinkti teisingą - didelė problema. Apie Zojos Fiodrovos gyvenimą galima rasti įvairių pasakojimų ir videosiužetų (kad ir "Youtube" platformoje). Bet atskirti tiesą nuo išsigalvojimų ir pateisinimų gali būti nelengva. Spectarnybos suinteresuotos paslėpti savo virtuvę, Vidaus reikalų ministerijos tyrėjai greičiausiai pasirašė bylos slaptumą įteisinančius dokumentus. 

    Byla įslaptinta ne šiaip sau - aktorystė Zojai Fiodorovai buvo tik priedanga. Nuo G. Jagodos valdymo laikų OGPU agentė Fiodorova dalyvavo ne vieno "klasinio priešo" išaiškinimo operacijoje. Šokamas fokstrotas, bendraujama su užsienio diplomatais. O už aktorystę gaunamos stalinines premijos - kas rodo, kokia galinga ranka globojo Zoją. Tačiau viena pažintis jai buvo lemtinga - ji susipažino su JAV ambasados darbuotuoju ("medaus spąstai" ?) ir susilaukė nuo jo dukters... Spectarnybos padarė viską kad juos išskirtų: diplomatas išvyko į JAV, Fiodorova buvo apkaltinta šnipinėjimu Vakarams ir nuteista 25 metams lagerių. Ji pasiskundė pačiam Berijai, bet rezultate pateko į Vladimiro "centralą", vieną žinomiausių Rusijos kalėjimų, kur išbuvo 9 metus. Laisvėje atsidūrusi tęsė aktorės karjerą, gavo butą Maskvoje, susigrąžino dukrą, kuri taip pat tapo aktore - Viktorija Fiodorova vaidino keliuose gerai kritikos įvertintuose filmuose. Atsirado ir jos tėvas, buvęs diplomatas, Amerikoje iškilęs iki admirolo rango. Viktorija Fiodorova lankėsi pas jį ir liko JAV gyventi. Nepaisant "šaltojo karo" būklės, Zoja Fiodorova kelis kartus lankėsi JAV pas buvusį vyrą ir dukterį. Prieš pat mirtį prasitarė draugei kad ir pati ruošiasi išvykti iš SSRS visam laikui. Nespėjo, nors viza jau buvo gauta...

  Kas visdėlto nutiko, kad 75 metų moterį nužudė? Pasak draugių, ji keliaudavo su daug lagaminų, eidavo pro diplomatinius oro uostų patikros koridorius be jokių kliūčių. KGB globa reiškėsi visur, net gaunant butą Kutuzovo prospekte - eilinis mirtingasis čia gyventi vargiai galėjo pakliūti. Būtent ši organizacija ir tapo įtariamuoju Nr. 1 nepriklausomuose tyrimuose. Tik jų buvo nedaug - viešai prieinamų duomenų įslaptinus bylą beveik nėra. SSRS Tyrimų komiteto tardytojas A.Kaliničenko, vedęs tyrimą nuo vidaus reikalų ministerijos, savo interviu žurnalistui Dmitrijui Gordonui pasakė kad, jo nuomone, žmogžudystę įvykdė milicijos darbuotojai, gal paties ministro N.Ščiolokovo įsakymu. Tik... milicija ir KGB tuo metu buvo priešiškos jėgos, konkuravusios tarpusavyje. Žinojo Fiodorova daug, pažinojo virš 2000 žmonių susijusių su prekyba antikvariatu, kultūros vertybėmis (tiek telefonų rado tyrėjai užrašų knygelėje). Net brėžnevinė "briliantinė mafija" manoma kad buvo Zojai nesvetima... O štai oficialiai ji gyveno gana skurdžiai. Kaip ir kiti tuometiniai KGB slaptieji bendradarbiai - jie neturėjo išsiskirti iš kitų. Bet žinojimo spectarnybų virtuvės "iš vidaus"greičiausiai užteko kad ateitų žudikas, suardęs būsimo gyvenimo JAV viziją.

    Tas pats tardytojas A.Kaliničenko tame pačiame interviu D.Gordonui buvo diplomatiškai paklaustas - ar galėjo Zoją nužudyti dėl jos noro praturtėti (SSRS tai oficialiai buvo negalima - tiek dėl KGB, tiek dėl socialinės politikos) bet kuria kaina. Sekė toks pat diplomatiškas atsakymas - visiškai gali būti. Tardytojas daugiau pasakyti aiškiai negalėjo - įslaptinimo pasekmė. Štai čia, mano nuomone, ir glūdi atsakymas. Zoja diplomatiniais kanalais galėjo išvežti ir savo nelegalų pelną į JAV pas dukrą, pasiruošti pagrindą gyvenimui JAV. Pasinaudodama savo statusu, be KGB kuratoriaus žinios, galėjo vesti nelegalius sandorius. Spectarnybos matyt sužinojo... Todėl nužudymas buvo vos ne parodomasis - siekimas įbauginti kitus KGB bendradarbius, parodant kas jiems gresia už "kontoros" mulkinimą. Nužudymo dieną Zoja paskyrė vizitą draugei 14 valandą, bet šiai atėjus durų niekas neatidarė. Tačiau bute grojo radijas ir girdėjosi kaip iš čiaupo teka vanduo. Mūsų laikais tai lyg ir nieko ypatingo, bet 1980-aisiais tie dalykai buvo naudojami užtikrinti kad kaimynai negirdėtų kas kalbama bute. Greičiausiai bute buvo atėjęs klientas arba kuratorius. Apie 17 val. vėl atvykusi draugė nebuvo įleista, ir ji paskambino Zojos giminaičiui, turėjusiam atsarginius raktus. Įėję į butą rado šeimininkės kūną krėsle su telefono rageliu rankoje ir iškvietė miliciją. Žudikas iššovė į galvą iš labai arti, 15-20 cm . Ekspertai stebėjosi, kad šūvio dujos nesukėlė galvos plaukų, net buvo manoma kad po šūvio žudikas sušukavo auką. Tačiau, mano nuomone, atsakymas paprastesnis - pistoletas buvo su duslintuvu, pristabdžiusiu parako dujas. Ir šūvio niekas negirdėjo, radijas ir vanduo užgožti šūvio triukšmo negalėjo. Kaip žudikas pateko į butą - klausimas kitas, nes namo įėjimą prižiūrėjo sargė, tvirtinusi kad be draugės daugiau svečių pas Zoją nebuvo. Bet jei KGB žmogus ją instruktavo... patys suprantate kiek ja galima tikėti. Žudikas galėjo būti ir kaimynas, ir "telefonų meistras", apsimetęs kad turi taisyti liniją ir dar buvo kitų galimybių. KGB specialistui neturėjo kilti problemų.

    Zojos Fiodorovos istorija panaši į daugelio su spectarnybomis susijusių žmonių. SSRS laikų KGB "kregždutės" Larisa Kronberg, Regina Zbarskaja, žurnalistas Vladislavas Listjevas, dainininkas Igoris Talkovas, du laikraščio "Soveršenno sekretno" redkolegijos nariai J.Semionovas ir A. Menis (buvo ir trečias, nunuodytas Paryžiuje, vardu Aleksandras). Visų šių žmonių likimus koregavo visagalis KGB, 90-taisiais persivadinęs į FSB. Apie juos galbūt vėliau...