D'Agapeyeff'o šifras

     Sankt Peterburge 1902 m. gimęs žydų tautybės kartografas Alexander'is D'Agapeyeff'as 1939m. išleido nedidelę knygelę apie kriptografijos pradmenis ir istoriją. Šioje knygelėje kaip pasitikrinimo užduotis pateikta kriptograma liko neiššifruota  iki šių dienų. Šifras pasirodė "neįkandamas" net ir "kiečiausiems" specialistams, kurių, reikia pasakyti, labai daug ir nebuvo :)  Kodėl šią kriptogramą priskyriau prie pseudopaslapčių ? Tam reikėtų peržvelgti jos publikavimo istoriją ir sudarytojo biografiją.

    Knygą išleido leidykla "Oksford press" Didžiojoje Britanijoje ir JAV 5000 ekzempliorių tiražu. 1939 m. dar žymūs kaip 2-ojo Pasaulinio karo pradžios metai, tad kriptografijos specialistų poreikis tuo metu turėjo būti smarkiai išaugęs. Knygos paskirtis tikriausiai ir buvo sudominti gabius matematikus ir atrasti naujų kriptografijos talentų karo reikmėms. Dalį šios knygelės teksto anglų kalba galima perskaityti interneto svetainėje rodinbook.nl anglų kalba (vienas svetainės skyrius skirtas D'Agapeyeff'o knygai ir žymiajai kriptogramai). Knyga buvo pakartotinai išleista 1947 m., joje kriptograma dar buvo. 1952 m. leidime kriptogramos jau nebebuvo, vėliau knyga perleista ne vieną kartą skirtingų leidyklų, paskutinį leidimą mačiau Amzon kompanijos internetiniame knygyne, jis išleistas 2011 m. Senų knygų aukcionuose pirmieji leidimai parduodami gana dažnai. Tačiau knygos turinys nepadeda iššifruoti kriptogramos - ji saugo savo paslaptį.

Knygos autoriaus biografija taip pat nepadeda sprendimo ieškojimui. Oficialiai D'Agapeyeff buvo kartografas, 1943 m. su bendraautoriumi dar išleido knygą apie žemėlapių sudarymą. Karo metais buvo Britiškojo karinio oro laivyno lėktuvo vadas. Mirė dar gana nesenas, 1955 m. Maugersburyje(Fairfordas Anglija). Pasak sūnaus, tėvas teigė pamiršęs kriptogramos užšifravimo būdą. Štai čia prasideda įdomūs dalykai :)

Kas galėjo nutikti kad autorius pamiršo užšifravimo metodą? Pirmiausia kyla mintis kad jis padarė klaidą užšifruodamas tekstą ir vėliau tai pamatęs išleistoje knygoje nenorėjo to atskleisti. Niekas nenori girtis klaidomis, o neiššifruota kriptograma yra neblogas knygos leidimo stimulas, ir komerciškai, ir moksliškai. Tačiau nuo 1952 m. leidimo kriptogramos knygoje nebėra, kas pasak šifravimo specialistų, galėjo reikšti, kad tai buvo knyginis šifras, paremtas Oksfordo žodynu, kurio naujas leidimas pasirodė maždaug tuo laiku. Senasis žodynas buvo išparduotas, naujasis buvo kito turinio ir šifravimui nebetiko. Ši idėja gana populiari iki šių dienų... Bet vėl - nepaaiškina kodėl sprendimas pamirštas.

    Kita idėja - D'Agapeyeff nebuvo profesionalus kriptografas ir netyčia sukūrė neiššifruojamą kriptogramą. Tai būtų gana tikėtinas atvejis - nemažai karinių šifrų buvo atskleisti tik turint daug kriptogramų ir taikant matematinius metodus statistiškai. Vienoje kriptogramoje tiesiog gali būti per mažai informacijos sprendimui. Pavyzdžiui, vienkartinis šifras su atsitiktiniu raktu, vartojamu tik vieną kartą, yra neiššifruojamas - tas įrodyta matematiškai. Vadinasi, toks atvejis galimas ir šiuo atveju. Bet nesenas archyvinis atradimas šiai idėjai "pakirpo sparnus" - 2007 m. UK archyvo įrašų duomenimis nuo 1939 iki 1947 m. A. D'Agapeyeff buvo UK specialiųjų operacijų vykdytojas - kokių būtent,norint sužinoti, reikia gauti archyve išslaptintą dokumentą. Paprastai tai rodo bendradarbiavimą su žvalgybos struktūromis. O tai reiškia, kad kriptogramos autorius nebuvo "žalias" kriptografijoje. Ir "pamiršo" jis tikriausiai šifrą dėl tarnybinio slaptumo. Žvalgyba paslaptis saugo ilgai :) Tai gali paaiškinti tą faktą, kad mažai rimtų šifruotojų bandė užsiimti kriptogramos sprendimu - apsiribota bendromis idėjomis ir galimais variantais. 

Tai kodėl kriptograma neišspręsta ? Labiausiai tikėtini du variantai: pirmasis - išsiblaškęs D'Agapeyeff knygelėje paskebė ne tą kriptogramą. Knygoje atsidūrė jo asmeninio susirašinėjimo su žvalgybos darbuotoju tekstas. Už tokius dalykus žvalgybininkas gali būti nubaustas drausmine tarnybine tvarka, taigi nenuostabu kad šifravimo metodas buvo "pamirštas". Knygoje metodas gali būti neaprašomas. Antrasis - tai naujo šifro bandymas tikrinant jo atsparumą "nulaužimui". Šifras, jei jis tam tikrą laiką nebuvo išaiškintas, galėjo būti "įdarbintas" žvalgybos operacijose. Autorius pasirašė slaptumo sutartį, kad neatskleis niekam kitam šifro esmės. Taškas.